Imbieras: visiems pažįstamas prieskonis – šviežias, milteliais ir kapsulėmis
Kas yra imbieras?
Imbieras (Zingiber officinale) – tropinis žolinis augalas, kurio valgomoji dalis yra požeminis šakniastiebis – ta gumbuota „šaknis“, kurią perkame parduotuvėje. Augalas kilęs iš Pietryčių Azijos ir auginamas taip seniai, kad laukinėje gamtoje jo nebeaptinkama. Šiandien daugiausia imbiero užauginama Indijoje, Kinijoje, Nigerijoje ir Indonezijoje. Jis yra artimas kardamono ir ciberžolės giminaitis – visi trys priklauso imbierinių šeimai.
Aitrų imbiero skonį lemia junginiai, vadinami gingeroliais. Džiovinant dalis jų virsta šogaoliais, kurių skonis aštresnis ir sausesnis – todėl imbiero milteliai skoniu skiriasi nuo šviežios šaknies: mažiau citrusinio gaivumo, daugiau sauso aštrumo. Nė vienas nėra geresnis; tai tiesiog skirtingi prieskoniai skirtingiems tikslams.
Kaip imbieras atkeliavo į pasaulio virtuves
Imbieras buvo vienas pirmųjų prieskonių, pasiekusių Europą iš Azijos. Senovės Romos pirkliai jį gabeno iš Indijos jūra, o viduramžiais imbieras greta pipirų buvo viena geidžiamiausių Rytų prekių: XIV amžiaus Anglijoje svaras imbiero kainavo maždaug tiek pat, kiek avis. Iš to paties laikotarpio kilusi ir Europos meduolių tradicija – imbieras, medus ir miltai buvo pagrindinės pirmųjų meduolių sudedamosios dalys, o Šiaurės ir Baltijos šalių kalėdiniai imbieriniai sausainiai priklauso tai pačiai šeimai.
Kiekviena virtuvė turi savo imbierą. Indijoje šviežias imbieras verdamas su arbata ir pienu – taip gaunama prieskoninė arbata „chai“. Japonijoje ploni marinuoti griežinėliai patiekiami su sušiais, o Kinijoje didelė dalis keptuvėje maišant kepamų patiekalų prasideda nuo imbiero, česnako ir svogūnų laiškų. Karibuose ir Vakarų Afrikoje iš imbiero gaminamas aštrus gaivusis gėrimas, o Anglijoje imbierinis alus verdamas nuo XVIII amžiaus. Šiaurės šalyse didžioji imbiero dalis iki šiol keliauja į kepinius.
Rinkdamiesi šviežią imbierą, patikrinkite, ar šakniastiebis kietas ir sunkus, o žievelė lygi ir blizganti. Susiraukšlėjusi žievelė ir minkštos vietos rodo, kad šaknis buvo ilgai laikoma.
Imbieras virtuvėje
- Šviežia šaknis: tarkuota – į keptuvėje maišant kepamus patiekalus, karius, marinatus ir arbatą; ploni griežinėliai su citrina ir medumi – į karštą vandenį.
- Džiovinti milteliai: meduoliuose, keksiukuose, čatniuose, moliūgų sriuboje, auksiniame piene ir arbatų mišiniuose. 1 a. š. miltelių maždaug atitinka 1 v. š. tarkuoto šviežio imbiero.
- Marinuotas imbieras (gari) prie sušių, cukruotas imbieras – kaip saldumynas ir kepiniuose.
- Imbiero sultys ir šotai: šviežiai spaustos sultys su citrina ir obuoliu arba gėrimas, sumaišytas iš mūsų liofilizuotų imbiero sulčių miltelių.
Du paprasti receptai
Imbiero ir citrinos gėrimas (2 puodeliai). Pakaitinkite 500 ml vandens beveik iki virimo. Įberkite ½ a. š. imbiero miltelių (arba įdėkite 2 cm gabalėlį tarkuoto šviežio imbiero), įspauskite pusės citrinos sultis ir įdėkite 1–2 a. š. medaus. Išmaišykite, palikite 5 minutes pritraukti ir nukoškite, jei naudojote šviežią šaknį. Milteliai nusėda ant dugno, todėl prieš gerdami dar kartą išmaišykite. Vasarą gėrimą atvėsinkite ir patiekite su ledu.
Morkų ir imbiero sriuba (4 porcijos). Puode įkaitinkite 1 v. š. aliejaus, sudėkite 1 supjaustytą svogūną ir 500 g supjaustytų morkų ir pakepinkite porą minučių. Įberkite 1 a. š. imbiero miltelių, supilkite 800 ml daržovių sultinio ir virkite 20 minučių, kol morkos suminkštės. Sutrinkite rankiniu trintuvu, įpilkite 100 ml kokosų pieno ir pagardinkite druska bei žaliosios citrinos sultimis. Patiekite su skrudintomis sėklomis.
Kepiniuose imbiero milteliai dera su cinamonu, gvazdikėliais ir kardamonu; šių ir kitų prieskonių rasite prieskonių kategorijoje.
Milteliai, sulčių milteliai ar kapsulės – kuo jie skiriasi?
- Ekologiški imbiero milteliai – tai išdžiovintas ir sumaltas šakniastiebis, klasikinis virtuvės prieskonis.
- Liofilizuoti imbiero sulčių milteliai – tai šviežios šaknies spaustos sultys, liofilizuotos į miltelius; skonis artimesnis šviežiam imbierui, jie tirpsta vandenyje.
- Imbiero miltelių kapsulės 500 mg, 120 vnt. – tie patys imbiero milteliai kapsulėje.
Kam vartoti imbierą kapsulėmis, jei jį galima valgyti? Priežastys praktinės. Pirma, skonis: šviežias imbieras daugeliui per aitrus, o į arbatą įmaišyti milteliai nusėda ant dugno. Antra, patogumas: kapsulėje visada yra toks pat kiekis, ją galima išgerti darbe ar kelionėje – nereikia nei tarkuoti, nei tvarkytis. Trečia, laikymo trukmė: šviežia šaknis per porą savaičių sudžiūsta arba supelija, o kapsulės spintelėje laikosi ilgai. Sudėtis ir rekomenduojamas paros kiekis nurodyti ant pakuotės.
Imbiero giminaičiai ir kaimynai lentynoje
Artimiausias imbiero giminaitis virtuvėje – ciberžolė, dažnai naudojama tuose pačiuose patiekaluose: kariuose, auksiniame piene ir sriubose. Apie ciberžolę rašoma įraše ciberžolė: auksinis virtuvės prieskonis. Jei Jums įdomu, kaip šviežios imbiero sultys tampa milteliais, skaitykite įrašą imbiero sulčių milteliai: kas tai ir kaip juos naudoti. Visi sulčių milteliai surinkti sulčių miltelių kategorijoje.
Laikymas
Šviežią imbierą laikykite šaldytuve, suvyniotą į popierių, arba nulupkite ir užšaldykite – šaldytą šaknį labai lengva tarkuoti. Miltelius ir kapsules laikykite kambario temperatūroje, sausoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, uždarytoje pakuotėje; atidaryti milteliai ilgainiui praranda aromatą.
Ką verta žinoti
Imbiero kapsulės yra maisto papildas. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveikos gyvensenos pakaitalas; neviršykite ant pakuotės nurodytos paros dozės. Jei esate nėščia ar žindote, vartojate vaistus arba turite sveikatos sutrikimų, prieš vartodami pasitarkite su gydytoju. Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.